timbryti

tim̃bryti, -ija (-yja [K]), -ijo (-yjo [K]) 1. intr. B, MŽ, N, [K], Ls, MitI316, FrnW, KŽ dirbti, triūsti ką. 2. tr. sunkiai nešti, timyti: Tim̃bryja javus susirietęs Lkš.